pradi
 

















 
 
 
 
 Vasaros ARTUMA: apie kryb ir krybingum Dievo ir ms
 
 

Paprastai liepos pradioje atostogoms su skaitytojais atsisveikinanti ARTUMOS redakcija, jos nauji ar jau gerai pastami autoriai dovanoja dvigubai storesn numer. Ir visai nenordami savo skaitytojui, ivargintam nelengv darbo (o gal net nedarbo) met, tikr ar igalvot krizi, ukrauti sudting tem ar klausim.

Ši ARTUMA, skiriama krybai, galbt nors dalele atitiks daugelio ms poreik savo skubroje gal gale stabtelti, atsikvpti ir vasaros poilsyje (jei, gaila, tokio netursime – tada bent jau vasaros vaiskoje) i naujo pamatyti dievik gro aplink save (pasak t. A. Saulaiio, „krybinga yra velgti krybingus Dievo pdsakus“). Pagaliau – i naujo atrasti ir save paius kaip Krjo bendradarbius, naujai iebti kai kada rutina tampanioje kasdienybje prigstanias krybingumo kibirktis, o gal netgi suprasti, kaip Laike skaitytojui rao vyr. redaktorius D. Chmieliauskas, jog „didiausias edevras, kur realiai galiu kurti – tai mano gyvenimas!“

Savo gyvenim drauge su silpnaisiais kitados pasirinko kurti Lietuvoje jau pastamas Jeanas Vanier, pasaulyje garsios „Arkos“ bendruomens steigjas – apie tai I. Vaitknaits straipsnyje. T. Bgaits pasakojime – apie „Arkos“ krim Lietuvoje – „Betzatos“ bendruomen.

„mons atsiduoda kvepianiai arba tiesiog pelningai profesijai, tad kodl nepasivsti didingiausiam darbui – ugdyti vaikus, kurti bsimj monij? – klausia 11 vaik tvas, 40 met dirbs gydytoju pediatru P. Lemoine – paint su juo praskleisdama mini pluotel taip pat silo naujoji ARTUMA.

K galime kurti drauge su visa eima, kaip i kryba gali praturtinti ir iskleisti tarpusavio ryius, urnale dalijasi E. emaitien, D. Luknien, L. Aleknien.

Kad kurti gali visi, ne irinktieji, tvirtina A. Gailius, psicholog Z. Vasiliauskait, beje, pagiriamj od skirianti iradingosioms moterims, o kritikos strli – ne visada vaik krybingum ugdantiems mokytojoms. Mamos, kaip pasakoja A. Atkoinaits kalbinami vaikai, labai diaugiasi maj kryba (nebent „to krimo nuplauti nebegali“), o jie patys vl nustebina – anot vaik, tobul Dievo kryb mogus, kai „pradjo kitis, tai gerokai visk suard“.

Palaiminti visikai krybos pagauti, nors ji ir lieka neminta Krjo paslaptis. „Ir iandien nesuvokiu, kaip pasaulyje mes, paprasti mons, sugebjome sukurti instrumentus ir juos prakalbinti“, – sako jaunoji pianist ir ARTUMOS autor G. Tamulynait. Galbt i panaaus suvokimo ir nusilenkimo Krjui pasaulyje radosi ir banytinis menas. Apie j – ikon meistro M. Vilucko, G. Jankeviits straipsniuose.

Didesnio skaitytojo atsidjimo prireiks isamiems dr. D. Barono ir R. Kazakeviiaus straipsniams. Bet verta. algirio mio 600 met jubiliejui skirtas pirmasis straipsnis priblok karybos „menu“, o labiausiai „malda prie m – nuolankumu paiu laiku“. Antrasis akivaizdiai bylos, kad evoliucijos teorija ir mogaus sukrimas daug sudtingesni dalykai, nei daugelio ms i mokyklos laik dar menamas pieinys ant sienos biologijos kabinete, veikiau tarnavs ateizmo propagandai, nei skleids mokslin mint.

Naujojoje ARTUMOJE – ir paakinimas paimti rankas geros dvasins literatros, ir pamiklinti kojas piligrimo kelyje – kad ir atlaidus vairiose Lietuvos vietose, rekolekcijas etc.

Tai – tam, kad vasara tapt tikru malons metu – kaip kelyje Paado em, kai, pasak kun. A. Kazlausko, „Jo artum galjai pajusti, pamatyti, paragauti“!

Dal Gudinskien

 
 
   
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi